Сайт материалов КОБ

Mes – Vidinis TSRS Prediktorius, iš vienos pusės, ir iš kitos pusės – nacionalistai, visada linkę į nacizmą, ir internacionalistai, visada linkę į internacizmą , ir visų konfesijų fanatikai, visada linkę sunaikinti kitatikius, — dirbame skirtingus darbu. Šitie darbai tiek skiriasi, kad bendros gali būti tik gerų ketinimų deklaracijos, kurios vienok užpildomos skirtingomis prasmėmis.
  1. Apie mūsų reikalą
  2. Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų: principinis skirtumas ir neįmanomumas susivienyti tam tikrame „bendrame reikale“
  3. Minios-„elitarizmo“ krizė ir reikalai ne mūsų

Žinutės atvykti tam tikru sistemos kodavimas informaciją iš šaltinio, kuris yra kažkaip susiję su senovės Egipto hierophants. Jei birželio ir rugpjūtis 1991 perspėjo apie dėl Rusijos perversmo dešinėje galimybę — iš kairės į dešinę pseudo-liberalios buržuazinės kapitalizmo, kuris, tačiau, siekiant sukurti vieną iš esmės neturi (pasukti į dešinę tik 30 laipsnių), tada 22 metų, jis gali kalbėti apie posūkis į kairę 180 laipsnių, tačiau šį kartą ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.

Tie kas praėjo skyrybų etapą, žino, kad gerokai prieš skyrybas sutuoktinių santykai tampa tokie, kad jiems nesinori būti kartu, juo labiau – nesinori kartu ilsėtis, t.y. nesinori kartu leisti laisvalaikį atstatant jėgas, arba apie ką nors mąstant. Atitinkamai, bendras sutuoktinių Putinų pasirodymas balete „Esmeralda“ atrodo nenatūralus vertinant pagal priešskyrybinio periodo psichologija. Jeigu bendro pasirodymo tikslas „Esmeraldoje“ kilo iš noro pademonstruoti publikai save kaip patikimų sutuoktinių porą, tai atsakymas į žurnalistės klausimą tokia prasme, kad „mums liko tik juridiškai apiforminti skyrybas“ prieštarauja šiam tikslui. Juolab, kad Vladimiras Vladimirovičius ir Liudmila Aleksandrovna neatrodė taip lyg atsakymas į žurnalistės klausimas būtų duotas „ekspromto“ stiliumi. Jeigu į situaciją pažvelgti iš žurnalistės pusės, tai klausimas apie asmeninius santykius – etikos normų pažeidimas netgi su sąlyga, kad valstybės galva – pagal statusą vieša figūra.

Skaitytojo dėmesiui siūlomi užrašai papildo TSRS Vidinio Prediktoriaus darbus, su kuriais naudinga susipažinti prieš pradedant skaityti: „Liūdnas Atlantidos palikimas. Trockizmas – tai „vakar“, tačiau niekaip ne „rytoj““ (1998 – 1999 m.); „Globalizacija: naujo etapo pradžia“ (iš „Dabartinio momento“ serijos, Nr. 2 (109), 2013 m.); „Nacionalinių tarpusavio santykių problemų sprendimas Visuomenės saugumo koncepcijos rėmuose“ (2012 m., 5 skyrius. „LGBT bendruomenė ir internacizmas“).
  1. Psichtrockizmas – „mentaliteto“ specifika
  2. „Pidorasingas“ kaip politikos instrumentas

Niekam nėra paslaptis, kad šiuolaikinė civilizacija sukaupė daugybę problemų siejamų ne tik su biosferos ir ekologijos faktoriais, bet ir niekaip nepavyksta pasiekti gerovės ir socialinėje sferoje. Čia bėda ne tik kažkieno asmeninės pastangos naikinti biosferą bei tautas – čia bėda visų likusiųjų neveiklume! O taipogi tame, kad valdžios deklaruojami tikslai dažniausiai smarkiai skiriasi nuo tikslų, kurių ji realiai siekia. Tačiau tokio valdymo įgyvendinimas įmanomas tik politiniuose ir valdymo reikaluose nesusigaudančių žmonių visuomenėje. Iš milijonų lūpų girdimi atsikalbinėjimai «O ką aš vienas galiu padaryti?» arba «Tegu valdžia ima ir padaro, kad visiems būtų gerai» nė kiek nepadeda spręsti problemų — jie tik parodo, kad atsikalbinėtojai sutinka su tokia dabartine padėtimi — sutinka, kad juos valdytų, kad kažkoks «elitas», be kažkokių ypatingų priežasčių ar/ir nuopelnų, gyventų geriau už juos, sutinka nieko nesuprasti bendrame visuomenės gyvenime, tarytum jo asmeninis gyvenimas niekaip nepriklauso nuo visos žmonijos gyvenimo. Tačiau taip nėra. Bet kuri visuomenė yra vienaip ar kitaip valdoma, dėl ko visuotinį istorinį procesą galima vertinti visuotinio valdymo proceso pagrindu: pirmiausia, apimančiu daugybę regioninių valdymo procesų (regioninių valstybių politika bei politika tarptautinių, valstybiškai neįformintų jėgų: mafijos, žydų, įvairių diasporų ir pan.) ir antra — vykstančių hierarchiškai aukštesniuose jo atžvilgiu Žemės ir Kosmoso gyvenimo procesuose. Teorinis Visuomenės Saugumo Koncepcijos pagrindas yra „Pakankamai Bendra Valdymo Teorija“ (pakankamai bendra tuo, kad naudojantis ja galima apibūdinti bet kurį valdymo arba savivaldos procesą). Žiūrint iš PBVT pozicijos, visas žmonių visuomenės valdymo priemones galima suskirstyti į apibendrintas grupes, kurių prioritetų hierarchija išdėstyta nuo efektyviausios iki mažiausiai veiksmingos. Tokiomis visuomenės poveikio priemonėmis, kurių sąmoningas panaudojimas leidžia valdyti visuomenės gyvenimą bei mirtį, yra: